Įmonė, norinti gauti paskolą iš banko, turi bankui pristatyti šiuos dokumentus:
1. Finansinius dokumentus (balansą, pelno (nuostolio) ataskaitą, pinigų srautų ataskaitą, debitorių ir kreditorių sąrašą (už kelis (3-4) ataskaitinius periodus, o personalinės įmonės – pajamų deklaraciją). Metinės ataskaitos turi būti patvirtintos nepriklausomo auditoriaus.
2. Papildomo paskolos grąžinimo užtikrinimo dokumentus (įmonės turimo nekilnojamojo turto ir automobilių bei pagrindinių gamybos priemonių sąrašą; garantijų ir laidavimo sutartis).
Pasaulyje teigiama, kad geriausios yra blankinės paskolos (be jokio papildomo užstato), tačiau Lietuvoje bankai reikalauja ir papildomų prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių.
3. Verslo planą (nesvarbu, ar tai nauja, tik įsteigta, ar turinti veiklos istoriją įmonė). Bankui svarbu tiksliai žinoti, kur tie pinigai bus panaudoti, nes finansuojamas ne klientas, o jo plėtojama veikla.
Svarbiausias skolinimo principas – tikslingumas. Klientai turi suprasti, kad bankai skolina ne abstrakčiai, o tik konkrečiam verslui finansuoti (ar tam tikroms prekėms įsigyti), todėl jie visai pagrįstai nori žinoti, ką tas ar kitas klientas “darys” su paskolintais pinigais.
Verslo plane (siauriau ar plačiau) turi būti aprašytas projektas, jo vertė, įgyvendinimo laikas bei vykdytojai. Be to, smulkiai pristatoma įmonės veiklos istorija, akcinio kapitalo struktūra, pagrindiniai savininkai, įmonės vadovų išsilavinimas, darbuotojų bei ilgalaikio turto struktūra. Verslo plane turi atsispindėti rinka, kurioje dirba įmonė, konkurencija, išanalizuojama jos finansinė padėtis. Svarbiausia verslo plano dalis- projekto finansinis- ekonominis pagrindimas. Išdėstomi argumentuoti įrodymai, apibrėžiamos visos prielaidos, kuriomis remiantis numatoma, kaip įgyvendinti ir plėtoti įmonės veiklą, kaip pasikeis įmonė investavus paskolą.
Bankas, prieš nuspręsdamas skolinti pinigus ar ne, išsamiai išanalizuoja visus pateiktus juridinius ir finansinius duomenis, įvertina finansuotiną verslą, siūlomą užstatą, įmonės vadovų ankstesnę veiklą, reputaciją, pasitraukusius vadovaujančius darbuotojus, vadovavimo metodus.
Verslo planas ne tik būtinas norint gauti iš investuotojų finansų ar banko paskolą, bet ir yra svarbus dokumentas, apibūdinantis tikslus ir įvertinantis, kokios galimybės juos įgyvendinti.
Verslo planas leidžia: įvertinti verslo dabartį ir ateitį; suformuluoti trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus; sukurti veiklos modelį, kaip šių tikslų pasiekti.
Verslo planas traktuotinas kaip darbo dokumentas, padedąs savininkui kontroliuoti einamąsias operacijas, planuoti verslo ateitį ir įvertinti veiksmus, kuriais siekiama jo sėkmės. Iš esmės juo apibrėžiama: einamoji padėtis — situacijos auditas; kuria kryptimi verslas juda – tikslai; kaip numatytų tikslų bus siekiama – strategija; finansinis siūlomos veiklos pagrindimas; pasiūlymo gyvybingumas.
Verslo planą būtina rengti sąžiningai. Jame reikia nušviesti ne tik stipriąsias ypatybes, bet ir kliūtis bei laukiamus sunkumus.