Valiutos kurso rizika išplaukia iš valiutinių (kurso) nuostolių, kurie susidaro dėl užsienio valiutos kurso pasikeitimo nacionalinės valiutos atžvilgiu. Nuostolio tikimybė atsiranda neteisingai nustačius užsienio valiutos vertę lyginant su nacionaline. Kaip žinia bankų finansinės ataskaitos vedamos nacionaline valiuta, pervedant užsienio valiutos aktyvus, įsipareigojimus, kapitalą ir subalansuotus straipsnius į nacionalinės valiutos atitinkamus ekvivalentus. Bankai periodiškai privalo perkainuoti savo turimą užsienio kapitalą naudodami dabartinį keitimo kursą ir paskaičiuodami valiutinių ekvivalentų vertę. Keitimo kurso pokytis, dėl buvusio ankstesnio perkainavimo, pakeis ir užsienio valiutos balanso vertę. Kai bankai turi atvirą poziciją užsienio valiutai, perkainavimo procesas paprastai atneša arba pelną, arba nuostolį. Pelnas ar nuostolis – tai skirtumas tarp nacionalinės valiutų aktyvų vertės, įsipareigojimų bei kapitalo, išreikštų užsienio valiuta.
Patirs bankas nuostolį ar gaus pelną priklauso nuo kurso keitimo pasikeitimo krypties ir nuo to, ar bankas laikosi netto ilgosios ar netto trumposios užsienio valiutos pozicijos. Bankui laikantis netto ilgosios valiutos pozicijos, jis gaus pelną, jei perkainavimo vertė auga ir patirs nuostolį sumažėjus užsienio valiutos perkainavimo vertei. Atvirkštinis procesas įvyks su netto trumpąja pozicija.
Direktorių taryba ir aukštesnė banko valdžia turi nustatyti, iki kokio laipsnio bankas gali sudarinėti sandorius užsienio valiuta. Daugumai bankų resursai reikalingi teisingam užsienio valiutos rizikos valdymui, tampa neprieinami. Kiti bankai peržiūri galimas rizikas dėl sudarytų sandorių užsienio valiuta, kurios galėtų pakenkti potencialiam verslo pelningumui. Šie bankai gali nuspręsti sudarinėti sutartis užsienio valiuta nedalyvaudami kaip atsakingi asmenys, o suteikti pirmenybę ir perleisti visas reikalingas klientams valiutines operacijas per korespondentinį banką. Ten, kur kurso vertės pokyčiai nustatomi rinkos jėgų, ir kur buhalterinė bei teisėta sistema koncentruojasi į rinkos rezultatus, banko operacijų užsienio valiuta vykdymas remiasi tam tikra tvarka. Valdžia privalo kreipti dėmesį į rinkos jėgas. Ji turi įsisavinti naujus įgūdžius ir išmokti įvertinti įvairias rizikas. Vadovai stengiasi tobulinti savo informacinių sistemų savalaikiškumą ir tikslumą, kad palengvintų sau galimybę kontroliuoti riziką ir gauti pelną. Laisvas priėmimas į likvidžias rinkas leidžia bankams lengvai ir efektyviai apdrausti užsienio valiutos pozicijas, prieš tai atsižvelgiant į protingą rizikos valdymą. Esant šioms sąlygoms bankas gali laikyti priimtinomis atviras pozicijas, įgyvendinant suteikiamos klientui paskolos galimybę ir nurodant jam depozitines paslaugas, kadangi jos turi galimybę greitai pakeisti šias pozicijas. Tokie bankai taip pat gali atlikti nedideles prekybines operacijas tam, kad išplėstų savo patekimą į kontraagentų rinkas ir patobulintų savo žinias rinkos sąlygose.
Tokios sąlygos ne visada yra besivystančiose šalyse. Nacionalinės valiutos vertė dažnai kontroliuojama vyriausybės, priėjimas prie užsienio valiutos gali būti apribotas, o teisinis rėžimas ir buhalterinės apskaitos sistema- neefektyvi. Tie, kas vadovauja valiutos kurso rizikai, neišbando rinkos jėgų ir užsienio tvarkos poveikio. Dažnai šie vadovai turi mažą patirtį ir stengiasi neįeiti į pastoviai besikeičiantį rinkos charakterį. Informacijos trūkumas daro rizikos vengimą beprasmiu. Šie trūkumai dažnai pastebimi tik šalims pereinant į daugiau rinkos orientuotą sistemos etapą.
Bankai, kurie nusprendžia užsiiminėti verslu, surištu su užsienio valiutos naudojimu, privalo garantuoti patikimą operacijų vykdymą, atitinkantį taisykles ir praktiką. Operacijų mastas ir rizikos priėmimas turi pagrįsti bendrą proceso kokybę valdant riziką ir šalies valiutinių rinkų charakterį, kur dirba bankas ir jo kontraagentas. Patirtis ir žinios valdant banką bei jo personalą, savalaikė ir tiksli informacinė sistema, nustatytų limitų rizikos efektyvumas yra svarbios rizikos valdymo proceso kokybės charakteristikos. Rizikos valdymo procesas turi remtis patikimomis buhalterinėmis procedūromis, visapusiška vidine kontrole ir adekvačiomis technologijomis.