Paskolų apskaita

Paskolos grupuojamos pagal įvairius požymius. Juridiniams ir fiziniams asmenims paskolos suteikiamos komerciniu kreditu (faktoringu), vartotojų kreditu, tarptautiniu kreditu. Naudojamas ir kompensacinis kreditas, kai įsiskolinimas padengiamas ne valiuta, o įmonių produkcija. Banko kreditai skirstomi į: trumpalaikius; vidutinės trukmės; ilgalaikius.

Trumpalaikės paskolos naudojamos įmonės apyvartinėms lėšoms papildyti, debitorinių įsiskolinimų padengimui, kai trūksta pinigų, nenutrūkstamam gamybos ciklui užtikrinti. Tai paspartina įmonės apyvartos lėšų apyvartumą. Šių paskolų gavimui, gaunamos paskolos nereikia apdrausti nekilnojamu turtu. Trumpalaikėmis vadinamos tos paskolos, kurios kartu su palūkanomis turi būti grąžintos ne vėliau kaip po vienerių metų. Tokios paskolos dažniausiai grąžinamos vienu mokėjimu, o kas mėnesį mokamos tik palūkanos. Priskiriamos tokios skolinimosi formos: kredito linija, overdraftas, faktoringas, forfeitingas, vekselių diskontas.

Vidutinės trukmės paskolos skiriamos kapitaliniam remontui, įrengimų, nekilnojamojo turto įsigyjimui ir panašiai. Jų suteikimo terminas yra nevienodas, ilgiausiai suteikiamos iki 8 metų. Šioms paskoloms reikalingas užstatas. Šiai grupei priskiriamas  lizingas.

Ilgalaikės paskolos priklauso nuo kredituojamo objekto. Įmonės jas naudoja naujoms investicijoms vykdyti. Pasaulinėje kredito rinkoje šios paskolos suteikiamos 8-20 metų trukmei. Šioms paskoloms būtinas užstatas. Šiai grupei priskiriamos paskolos, apdraustos hipoteka.

Paskolas grafiškai galima pavaizduoti taip: išduota paskolos suma grąžinama lygiomis dalimis vienodais terminais (ketvirčiais) iki galutinio paskolos grąžinimo termino, palūkanos mokamos kas mėnesį už skolos likučio dalį.

Įmonės dažnai prašo bankų paskolas pratęsti. Tai vadinama paskolos pertvarkimu arba refinansavimu ir pagal galiojančias Lietuvos banko taisykles joms formuojami specialūs atidėjimai, tai reiškia, kad bankas mažina savo pelną ir nėra labai suinteresuotas paskolos terminą pratęsti.

Paskolos pertvarkymas – tai paskolos sąlygų pakeitimas:

  • paskolos ar jos dalies grąžinimo termino pratęsimas – paskolos restruktūrizavimas;
  • palūkanų mokėjimo terminų pratęsimas ar pakeitimas – palūkanų restruktūrizavimas.Restruktūrizavimas negali būti ilgesnis kaip vienas mėnuo. Tačiau gali būti išimčių tuo atveju, jei bus įrodyta, kad yra aiški galimybė grąžinti uždelstą sumą per du mėnesius, paskolos restruktūrizavimas negali būti taikomas vien dėl to, kad skolininkas negali sumokėti;
  • palūkanų normos sumažinimas;
  • sukauptų palūkanų kapitalizavimas, kai sukauptų palūkanų dydžiu didinama paskolos suma.

Paskolos refinansavimas yra vieno ar kelių anksčiau išduotų paskolų bei joms sukauptų palūkanų padengimas naujai išduota paskola arba naujos paskolos sutarties sudarymas, nutraukus anksčiau galiojusias sutartis tame pačiame arba kitame banke.

Bankas, suteikdamas įmonei paskolą, su pastarąja pasirašo paskolos sutartį, kurioje numatomi šie straipsniai:

  • paskolos suteikimo sąlygos: rūšis, tikslas;
  • palūkanų rūšis ir dydžiai;
  • paskolos grąžinimo sąlygos ir terminai;
  • palūkanų mokėjimo terminai;
  • paskolos apdraudimo ir turto įkeitimo sąlygos.

Pavyzdiniame sąskaitų plane finansinės skolos apskaitomos 4-osios klasės atitinkamos sąskaitų grupės Nr.40 Ilgalaikės finansinės skolos ir Nr.44 Trumpalaikės finansinės skolos. Šioms įsiskolinimų grupėms turi būti skiriamas ypatingas dėmesys, nes už finansines skolas įmonės moka palūkanas, todėl turi stengtis šias skolas padengti kuo greičiau, jeigu paskolinti iš kredito institucijų pinigai neuždirba įmonei kur kas didesnio už palūkanų sąnaudas pelno. Šios sąskaitos debetuojamos:

  • įmonei dengiant skolas – sumokėtos skolos dalimi / K 271 Sąskaitos bankuose;
  • per ateinančius metus ilgalaikės grąžintinos skolos dalį perkeliant į per vienerius metus grąžintinas skolas atspindinčią sąskaitą / K 44 Trumpalaikės finansinės skolos;
  • perkeliant skolų, susijusių su lizingu, dalį į trumpalaikų skolų apskaitai skirtas sąskaitas – kitą ataskaitinį laikotarpį sumokėtinos skolos dalimi / K 44 Trumpalaikės finansinės skolos.

Finansinių skolų sąskaitos kredituojamos:

  • registruojant skolų kreditinėms institucijoms bei tretiesiems asmenims atsiradimą / K271 Sąskaitos bankuose.

Pagal 18 VAS ,,Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ – ilgalaikis įsipareigojimas – tai įsipareigojimas, už kurį įmonė privalės atsiskaityti vėliau nei per vienerius metus nuo balanso sudarymo datos. Ilgalaikiams įsipareigojimams priskiriamos ir ilgalaikės paskolos. Finansiniai įsipareigojimai apskaitoje registruojami tik tada, kai įmonė prisiima įsipareigojimą sumokėti pinigus ar atsiskaityti kitu finansiniu turtu. Planuojami sandoriai, suteiktos garantijos ir laidavimai, kurių dar nereikia vykdyti, įmonės įsipareigojimais nepripažįstami, kol jie neatitinka finansinio įsipareigojimo apibrėžimo.

Pirmą kartą pripažindama finansinį įsipareigojimą, įmonė turi įvertinti jį savikaina, tai yra, gauto turto ar paslaugų verte. Su sandorių sudarymu susijusios išlaidos pelno (nuostolių) ataskaitoje turi būti pripažįstamos sąnaudomis tuo laikotarpiu, kai jos susidaro.

Įmonė turi nurašyti finansinį įsipareigojimą ar jo dalį tik tada, kai įsipareigojimas įvykdomas, anuliuojamas ar nustoja galioti.

Palūkanos ir nuostoliai, susiję su finansiniais įsipareigojimais, turi būti pripažįstami sąnaudomis pelno (nuostolių) ataskaitoje. Su finansinių įsipareigojimų tikrosios vertės pasikeitimu susijęs pelnas pelno (nuostolių) ataskaitoje turi būti pripažįstamas pajamomis.

Balanse visos skolos skirstomos į ilgalaikes ir trumpalaikes skolas, todėl sudarant finansinę atskaitomybę, sekančiais finansiniais metais grąžintiną ilgalaikių paskolų dalį iš ilgalaikių paskolų apskaitos reikia perkelti į ilgalaikių skolų einamųjų metų dalį, sąskaita Nr.441 Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis.

Finansinėje apskaitoje paskolų apskaitai skirtos analitinės sąskaitos turi būti išskiriamos pagal kiekvieną paskolos sutartį.

Be abejo, įmonės gali skolintis ne tik litus, bet ir kitą valiutą, jeigu joms reikia atsiskaityti su užsienio partneriais. Todėl, atsiskaitant su valiutos skolintojais, buhalterijai tenka įvertinti ir valiutų kursų svyravimus, taip pat laiku atlikti kreditorinių valiutinių skolų konversiją.