Pagal palūkanų rūšis gali būti paprastųjų, sudėtinių, fiksuotųjų ir kintamųjų palūkanų kreditai. Paprastųjų palūkanų kreditai yra tokie, kuriems mokėtina palūkanų suma skaičiuojama nuo pasiskolintos sumos arba jos likučio. Sudėtinių palūkanų kreditai yra tokie, kuriems mokėtina palūkanų suma skaičiuojama nuo pasiskolintos sumos ir palūkanų, priskaičiuotų ankstesniais laikotarpiais, t.y. palūkanos kapitalizuojamos. Fiksuotųjų palūkanų kreditams yra nustatoma fiksuota palūkanų norma per visą laikotarpį nuo kredito išdavimo iki grąžinimo, Kintamųjų palūkanų kreditų palūkanų norma svyruoja pagal rinkos palūkanų normą.
Pagal gavėją ir skolinimosi tikslą kreditai klasifikuojami į valstybinį, įmonių bei organizacijų, gyventojų ir tarpbankinį. Valstybinis kreditas yra toks, kai gyventojai, įmonės arba tarptautinės finansinės organizacijos skolina pinigus valstybei. Valstybė skolinasi, kad padengtų biudžeto deficitą, išleisdama ir parduodama iždo vekselius, obligacijas ar taupymo lakštus. Valstybė yra didžiausia skolininkė. Įmonėms ir organizacijoms teikiami kreditai trumpalaikėms, vidutinės trukmės ir ilgalaikėms investicijoms finansuoti. Gyventojų kreditai teikiami gyventojams vartojimo prekėms įsigyti (baldams, ryšio priemonėms, automobiliams), gyvenimo sąlygoms gerinti (gyvenamųjų namų statybai, nekilnojamojo turto pirkimui), išsimokslinimo išlaidoms (studijoms užsienio universitetuose, stažuotėms, individualiems moksliniams projektams), medicininėms išlaidoms ir pan. Tarpbankinio kredito padedami komerciniai bankai gali pasiskolinti iš centrinio banko arba skolintis vieni iš kitų tam tikrą pinigų sumą, reikalingą einamiesiems atsiskaitymams atlikti, trumpalaikiam likvidumui palaikyti ar kreditiniams ištekliams padidinti.