Pinigų judėjimas tarp įmonės ir jos sąskaitų bankuose įforminamas mokėjimo nurodymais (pavedimais). Remiantis LR Mokėjimo įstatymu, mokėjimo nurodymas (pavedimas) – tai mokėtojo arba gavėjo raštu arba elektroninėmis mokėjimo priemonėmis sudarytas nurodymas kredito įstaigai pervesti lėšas gavėjui. Kitaip sakant, tai valdžios reglamentuotas tipinės formos apskaitos dokumentas, nes įvairias įmones aptarnauja skirtingi bankai, ir šie dokumentai patogumo dėlei turi būti vienodi.
Mokėjimo nurodymus (pavedimus) išrašo pinigus mokanti įmonė ir juos perduoda įmonę aptarnaujančiam bankui. Pastarasis perveda pavedime nurodytą sumą pinigų gavėją aptarnaujančiam bankui, kuris įskaičiuoja šią sumą į gavėjo sąskaitą ir perduoda jam mokėjimo nurodymą (pavedimą). Tai leidžia tiek pinigų mokėtojui, tiek jų gavėjui vesti pinigų, esančių sąskaitose, apskaitą.
Bankai aptarnaujamoms įmonėms pateikia išrašus iš įmonių sąskaitų banke, kuriais informuoja įmones, kiek pinigų įplaukė ir kiek išmokėta bei nurodo pinigų likutį sąskaitoje. Šį dokumentą bankai dažniausiai parengia kiekvieną dieną (tai priklauso nuo banko sutarčių su jo aptarnaujamomis įmonėmis), jeigu tą dieną su įmonės sąskaita buvo vykdomos kokios nors operacijos. Tokiu atveju išraše surašomos visos tą dieną įvykdytos operacijos, dėl kurių didėjo ir/arba mažėjo pinigų suma sąskaitoje, nurodoma, kokie pirkėjai sumokėjo įmonei ir kuriems tiekėjams įmonė sumokėjo skolas ar avansus, taip pat išvedamas pinigų likutis dienos pabaigoje. Banko išraše pinigų padidėjimai įmonės sąskaitoje atspindimi išrašo kredito skiltyje, o sumažėjimai – debeto. Bankai galėtų mandagiau elgtis su savo klientais ir išrašuose parodyti pinigų judėjimą ne savo, o klientų požiūriu, tuomet pinigų padidėjimai būtų rodomi debete, o sumažėjimai – kredite.
Įsitikinus, kad banko išraše užfiksuota pinigų suma sutampa su įplaukomis į sąskaitą ir išmokomis iš sąskaitos, belieka patikrinti, ar visi kontrahentai atsiskaitė su įmone. Dėl veiklos partnerių ir banko klaidų įmonė turi kruopščiai tikrinti, ar visi pirminiai įmonės ir kontrahentų mokėjimo dokumentai atspindėti banko išraše, ir ar tai padaryta teisingai. Tokia kontrolė vadinama bankiniu suderinimu, tai brangi procedūra, atimanti daug darbuotojų laiko.
Praktikoje žinomos ir kitos atsiskaitymo formos mokėjimo pavedimais. Kai įmonė susijusi ilgalaikiais ryšiais su kokiu nors kontrahentu, kuris galiausiai nustato, kiek jam skolinga įmonė už pastarojo paslaugas, tai yra racionaliau, kai ta įmonė pareikalauja iš banko sumokėti jai tiesiogiai. Tada pinigų gavėjas pateikia bankui vadinamuosius debeto pavedimus, kurie iš esmės niekuo nesiskiria nuo mokėjimo pavedimų, dėl to dar vadinami mokėjimo pavedimais- reikalavimais. Bankas, gavęs iš įmonės – mokėtojos sutikimą apmokėti tokį reikalavimą (jis negali nurašinėti pinigų iš įmonės – mokėtojos sąskaitos kitų įmonių nurodymu), nurašo iš mokėtojo sąskaitos debeto pavedime nurodytą sumą. Toks sutikimas apmokėti kuriuos nors dokumentus vadinamas akceptu. Jis gali būti vykdomas įvairiai, atsižvelgiant į banko susitarimą su įmone, kurios sąskaitą jis aptarnauja. Siekiant sumažinti dokumentų srautus, gali būti taikomas vadinamasis ,,tylusis akceptas“, kai bankai pranešus įmonei – mokėtojai apie debeto pavedimo gavimą, jame nurodytoji suma nurašoma iš sąskaitos, jeigu ta įmonė neužprotestavo šio pavedimo per sutartą laiką.
Lietuvos įmonės su užsienio prekybos partneriais dažniausiai atsiskaito tarptautiniais pavedimais. Tarptautinis mokėjimo pavedimas – tai įmonės nurodymas savo bankui pervesti nurodytą sumą iš pirkėjo sąskaitos į pardavėjo sąskaitą. Tarptautinis mokėjimo pavedimas atliekamas per vieną arba dvi dienas – tai priklauso nuo tarptautinio pavedimo konvertuojama valiuta skubotumo ir tik tuo atveju, jei mokėtojo sąskaitoje yra pakankamai pinigų arba pagal išankstinį susitarimą, kai suteikiamas kreditas.
Mokėjimo nurodymų (pavedimų) privalumai:
- nereikia naudotis grynais pinigais;
- suteikiama galimybė pervedinėti pinigus dalimis.
Mokėjimo nurodymų (pavedimų) trūkumai:
- informacija apie pinigų gavimą gaunama tik sekančią dieną;
- dėl informacijos vėlavimo užtrunka prekių gavimas.
Paskutiniu metu mokėjimo nurodymų (pavedimų) trūkumus kompensuoja elektroninė bankininkystė, kurios pagalba galima tą pačią dieną sužinoti, ar bankas pervedė pinigus nurodytiems tiekėjams pagal pateiktus bankui mokėjimo nurodymus (pavedimus).