Lizingas - ilgalaikis kreditas prekine forma, kai išnuomoto turto savininkas už suteiktą daiktinę paskolą gauna palūkanas. Verčiant iš anglų kalbos „lease” reiškia nuoma, iš(si)nuomoti. Todėl neatsitiktinai lizingas vadinamas ilgalaikio turto nuoma. Tačiau tapatinti šių dviejų sąvokų negalima, nes lizingas nėra elementari ilgalaikio turto nuoma, o finansavimo sistema, turinti pirkimo ir pardavimo, kredito ir ilgalaikės nuomos elementų. Klasikinio lizingo operacijas 1877 metais pirmoji pradėjo žinoma telekomunikacijų bendrovė “Bell”, kuri pasiūlė telefono aparatus ne pirkti, bet nuomoti. Lizingas ypač paplito 1952 metais JAV, kai buvo įkurta pirmoji specializuota lizingo paslaugų kompanija. Lietuvoje lizingo paslaugų teikimo pradininkas buvo Lietuvos akcinis inovacinis bankas, 1993 metais daugeliui stomatologų sudaręs galimybę atidaryti privačius kabinetus. Lizingas Lietuvoje tampa vis populiaresnis, stiprėja ir jo davėjų konkurencija. Dabar beveik visi bankai teikia lizingo paslaugas.
Lizingo objektas gali būti gamybinės paskirties kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas: žemė, pastatai, pramoniniai įrenginiai, kompiuterių ir informacinė technika, organizacinė technika, parduotuvių įranga ir apipavidalinimas, žemės ūkio mašinos, automobiliai, sunkvežimiai, lėktuvai ir t.t. Lizingo davėjai gali būti komerciniai bankai; finansinės lizingo kompanijos, kurios gali būti sukurtos specialiai lizingo operacijoms atlikti arba veikti kaip banko padalinys; specializuotos lizingo kompanijos, dažniausiai palaikančios tiesioginius ryšius su įrangos gamintojais ir atliekančios kitas paslaugas (taisančios išnuomotą turtą, konsultuojančios turto naudojimo klausimais); kitos įmonės, kurioms lizingas nėra pagrindinis verslas, bet jos gali teikti šias paslaugas.
Atsižvelgiant į nuomojamo objekto perdavimo nuosavybėn ypatumus lizingas skirstomas į finansinį, operatyvinį ir grįžtamąjį. Finansinis lizingas – nuomą, kai perduodama visa rizika ir nauda, susijusi su turto nuosavybe. Pagrindinis finansinio lizingo bruožas tas, kad turto naudojimo laikas sutampa su sutarties laiku, t.y. pasibaigus sutarties laikui, nuomininkas bus visiškai sumokėjęs išsinuomoto turto vertę, palūkanas bei komisinius ir taps pilnateisiu jo savininku. Pagal finansinio lizingo sutartį išnuomoto turto terminas sutampa su visiška jo amortizacija. Dažnai finansinis lizingas vadinamas išperkamąja nuoma.
Operatyvinis (veiklos) lizingas – nuoma, kai visa rizika ir nauda, susijusi su turto nuosavybe, lieka nuomotojui. Svarbiausias operatyvinio lizingo bruožas tas, kad nuomos sutartis paprastai sudaroma trumpesniam terminui nei turto naudojimo laikas, t.y. sutartyje numatyti nuomos mokėjimai nekompensuoja visos turto vertės. Nuomojamo turto savininkas gali nuomoti tą patį turtą daug kartų ir neperleisti nuomininkui nuosavybės teisių į nuomojamą turtą. Pasibaigus sutarties terminui, turtas grąžinamas nuomotojui arba abi šalys pratęsia sutartį. Joje taip pat gali būti numatyta galimybė įsigyti turtą likutine verte. Skiriamasis operatyvinio lizingo bruožas tas, kad nuomininkas turi teisę iš anksto nutraukti sutartį ir grąžinti objektą savininkui. Nuomininkui tai aktualu, kai nuomojamas objektas moraliai pasensta arba atsiranda užtektinai pinigų įsigyti efektyvesnę priemonę.
Grįžtamojo lizingo esmė ta, kad įmonė parduoda savo ilgalaikį turtą lizingo bendrovei, gauna iš jos sutartyje numatytą pinigų sumą ir kartu sudaro nuomos sutartį, pagal kurią, mokėdama nuomos mokestį naudojasi savo turtu. Priklausomai nuo sudarytos sutarties grįžtamasis lizingas gali būti finansinis arba operatyvinis. Tokiu sandoriu dažniausiai naudojasi įmones, laikinai patekusios į finansinę krizę. Pardavusi turtą įmonė gauna papildomų pinigų, reikalingų sustiprinti finansinei būklei.
Esminiai lizingo pranašumai prieš kitas ilgalaikio kredito rūšis:
- nuomojamas turtas naudojamas kreditui apdrausti;
- turto įsigijimo ir kreditavimo klausimai sprendžiami kartu;
- turtą galima naudoti iš karto, neapmokėjus visos jo vertes;
- palūkanos dažnai būna mažesnės nei kredito, o mokėjimų sistema lanksti;
- mokėti galima pinigais, prekėmis arba paslaugomis.
Lizingo apskaitą reglamentuoja 20 VAS ,,Nuoma, lizingas (finansinė nuoma) ir panauda“. Lizingo esmė yra ilgalaikė nuoma, kurią įmonei – lizingo gavėjai – suteikia bankas, lizingo objektą gaminanti įmonė ar lizingo kompanija, vadinama lizingo davėju. Sudaręs su lizingo gavėju lizingo sutartį, lizingo davėjas perka įrengimą, mašinas, kitą nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą ir išnuomoja lizingo gavėjui už tam tikrą mokėjimų sumą, kurią šis moka per visą sutarties laiką.
Apskaitoje registruojamas lizingas, jei sutartyje yra bent vienas iš šių kriterijų:
- lizingo laikotarpio pabaigoje nuosavybės teisė į turtą pereina lizingo gavėjui;
- jei lizingo gavėjas turi teisę lizingo laikotarpio pabaigoje įsigyti turtą už kainą kur kas mažesnę už jo tikrąją vertę, ir lizingo laikotarpio pradžioje labai tikėtina, kad šia teise bus pasinaudota;
- lizingo laikotarpis trunka didesniąją turto ekonominio tarnavimo laiko dalį, šis laikotarpis turėtų būti ne trumpesnis kaip 75% turto ekonominio tarnavimo laiko;
- lizingo laikotarpio pradžioje įmokų vertė sudaro ne mažiau kaip 90% turto tikrosios vertės;
- turtas yra specifinės paskirties ir, neatlikus didesnių pakeitimų, jį naudoti gali tik šis lizingo gavėjas.
Lizingo operacijų mechanizmas yra labai sudėtingas ir priklauso nuo lizingo rūšies. Klasikinėje lizingo sistemoje dalyvauja trys pagrindiniai subjektai:
- lizingo subjekto gamintojas;
- lizingo davėjas (įmonė);
- lizingo gavėjas.
Egzistuoja daugybė lizingo operacijų, kurios skiriasi dalyvių sudėtimi, turto rūšimi, nuomos terminu, atsipirkimo laipsniu, paslaugų apimtimis ir kitomis sąlygomis.
Lizingo gavėjas, gavęs turtą pagal lizingo sutartį, registruoja ilgalaikį turtą ir ilgalaikius įsipareigojimus turto vertės dengimo suma, o jei palūkanos nenumatytos – diskontuota pagal vidutinę rinkos palūkanų normą minimalių lizingo įmokų suma. Jei prieš gaudamas turtą, lizingo gavėjas sumoka avansą, ilgalaikiai įsipareigojimai registruojami turto vertės dengimo suma, atėmus sumokėto avanso sumą.
Su lizingo sutarties sudarymu ir turto paruošimu naudoti susijusios ir iki turto naudojimo pradžios patirtos išlaidos, priskiriamos pagal lizingo sutartį gauto turto vertei. Šioms išlaidoms nepriskiriamos palūkanų sąnaudos.
Jei sutartyje nenumatyta, kad nuosavybės teisė į turtą lizingo laikotarpio pabaigoje pereina lizingo gavėjui arba jei lizingo gavėjas neketina jo įsigyti pasibaigus lizingo laikotarpiui, turtas turi būti nudėvimas per sutartyje nustatytą lizingo laikotarpį.
Apskaitoje registruojamo lizingo įmokos turi būti suskaidomos išskiriant turto vertės dengimo sumą, palūkanas ir kitas įmokas (kompensuotinus mokesčius, neapibrėžtus nuompinigius). Palūkanos priskiriamos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudoms, kurios įtraukiamos į apskaitą kaupimo principu. Turto vertės dengimo suma mažinamos pagal lizingo sutartį mokėtinos skolos, o kompensuotini mokesčiai ir neapibrėžti nuompinigiai priskiriami ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudoms, jeigu šios išlaidos nepriskiriamos kito turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainai.
Lizingo gavėjai užbalansinėse sąskaitose turi fiksuoti informaciją apie palūkanas, kurias reikės sumokėti per lizingo sutarties laikotarpį.
Lizingo privalumai, palyginus su kreditu, yra:
- lizingo greitesnis sutarties apiforminimo laikas, nei kredito sutarties;
- lizingo procentai įtraukiami į produkcijos savikainą ir tuo mažina pelną, o tuo pačiu ir mokesčius;
- įsigyjama prekė tampa užstatu, taip sutaupomos turto įkeitimo išlaidos;
- lizingo operacijos pagrįstos įvairiomis atsiskaitymų formomis;
- lizingas finansų rinkai garantuoja mažesnę riziką nei kreditas;
- įmonė, neturėdama nei turto, nei pinigų, turi realią galimybę veiklos vykdymui ar plėtimui.
Lizingas turi ir tūkumų, tai:
- įsigyjant turtą iš užsienio lizingo įmonių, įmonė moka 18% PVM nuo išmokamų sumų į valstybės biudžetą;
lizingo įmonės užsienyje pirktą ir klientui perduotą turtą PVM turi mokėti iš anksto.