Bendrosios ir grynosios paskolos palūkanos

BENDROSIOS  PALŪKANOS

Natūralu, kad skirtingos skolininkų kategorijos moka nevienodas palūkanas. Mūsų vyriausybė ir kitų didžiųjų valstybių vyriausybės gali skolintis su santykinai maža palūkanų norma, tuo tarpu aukso arba naftos gavybos kompanijos, kurios neišvengiamai rizikuoja prarasti investuotą kapitalą, gali mokėti didesnes palūkanas, kad paskatintų žmones skolinti joms pinigus, reikalingus kasykloms ir gręžiniams eksploatuoti. Kitu atveju pajamos, kurias mes gautume investavę pinigus į kurios nors apdirbamosios pramonės kompanijos obligacijas, būtų 12%, o jei tai būtų vario gavybos kompanijos obligacijos, tai pajamos būtų gal net ir 20%. Taip pat galime aptikti, kad mūsų vietinis bankas ima iš klientų už paskolas 7% iš anksto, o toks pinigų skolintojas toje pačioje gatvėje plėšia visus 20% iš tų žmonių, kurie prašo finansinės pagalbos.

Priežastis, dėl kurios taip skiriasi skolininkų mokamos sumos kapitalo skolintojams, yra ta, kad bendroji skolintojų pajamų suma, arba bendrosios palūkanos, greta grynųjų palūkanų, apima dar kelis elementus: pirma, mokėjimą už riziką netekti paskolinto kapitalo ir, antra, mokėjimą už rūpinimąsi ir nepatogumus prižiūrint investavimą.

Jei mes skoliname savo pinigus Didžiosios Britanijos vyriausybei įdėdami juos į Pašto skyriaus taupomąjį banką, mes žinome, kad jie yra saugūs kiek tik begali būti, ir todėl susitaikome su maža palūkanų norma. O jei savo pinigus skoliname kaučiuko, naftos ar aukso gavybos kompanijai, tai žinome, jog čia yra tam tikra rizika, galime prarasti visą arba dalį savo kapitalo. Todėl reikalaujame didelės palūkanų normos, skatinančios mus investuoti į tokias firmas.

Taip pat kai kurioms investicijoms reikia rimto dėmesingumo, ir investuotojai nuolat seka rinką. Investuojantis pinigus turi nuraminti save, kad jo investicijų nuvertėjimo (krentant pirktų akcijų kursui fondų biržoje) arba palūkanų ar dividendų neišmokėjimo rizika yra kiek įmanoma maža. Kompanijų ir visos ekonomikos padėties svyravimai veikia dividendų dydį ir akcijų kursą, ir pastarasis kaitaliojasi daug didesne amplitude negu vyriausybės obligacijų kursas. Dėl šios priežasties daugelis investuotojų teikia pirmenybę santykinai mažoms, bet garantuotoms pajamoms iš vyriausybės obligacijų negu labiau rizikingam pelnui iš komercinių firmų akcijų.

GRYNOSIOS PALŪKANOS

Vadinasi, rizikos ir rūpesčių veiksniai nulemia bendrųjų palūkanų dydžio skirtumus įvairiuose skolininkų ir skolintojų sandėriuose. Atsiribojus nuo jų įtakos, lieka minimali, arba grynoji, palūkanų norma, kurią turi mokėti ir labiausiai garantuotų bei patikimų investicijų subjektai kiekvienu momentu, kai nori pasitelkti reikiamą kapitalą. Ši grynoji, arba tikroji, palūkanų norma yra mokėjimas vien už patį naudojimąsi kapitalu atskiriant tai nuo kokios nors rizikos arba rūpesčių, kurių irgi gali būti toje investicijoje. Praktiškai tokia palūkanų norma laikytinas tas dydis, kuris mokamas už vyriausybės obligacijas, nes jų atveju galima teigti, kad rizikos ar nepatogumų čia labai maža.

Si minimali norma turi tendenciją būti vienoda visiems skolininkams. Bendrųjų palūkanų normos kiekvienu momentu gali labai skirtis priklausomai nuo skolininkų pobūdžio, bet grynosios, arba tikrosios, palūkanos turi būti tokios pačios visiems skolininkams,” nes vienoje rinkoje kiekvienu momentu kuriai nors prekei gali būti tik viena kaina — prekė šiuo atveju yra kapitalas. Konkurencija dėl kapitalo tarp įvairių skolininkų ir kapitalo judėjimas tarp įvairių investicijų garantuoja grynųjų palūkanų normos lygybę visoms investicijoms. Ir tarp tų investicijų, kuriose rūpesčiai bei rizika maždaug vienodi, bendrųjų palūkanų normos turi tendenciją taip pat išsilyginti.





Komentuoti